Modelinas

         Lipdau, kočioju, blizginu, kepu, bendrauju, juokiuosi, valgau, tiesiog Džiaugiuosi!

         Poilsis. Ankščiau tai buvo drybsojimas lovoje prie televizoriaus ir neaišku ar su geru filmu. Su čipsais ir kola, žinoma. Filmai pasibaigia, naujų, gerų, pagal tavo skonį dar nėra. Ką veikti? Pabėgti nuo rutinos! Išbandyti kažką naujo! Bendrauti! Dalintis! Skleisti! Tobulėti! Džiaugtis rezultatais!

         Rašau ne iš karto po visų įspūdžių dienos. Bet. Vis prisiminus, veidas ima šypsotis, ir mintimis grįžti atgal, pabūni ten, kur dalinimasis idėjomis, mintimis sukelia tokius gražus vaizdinius, kad dar ir dar norisi tai kartoti.

         Šeštadienis. Su pica ir keksiukais iš moliūgo, daug daug arbatos ir kavos, su gera kompanija ir labai kūrybinga mokytoja Elena. O televizorius, jis buvo, tik kažką vis giedojo fone.

Priemonių, įrankių, spalvų gausybė - tik rinkis ir derink. Tiesiog kurk!

        Pirmas blynas, kad nebūtų šioks toks nekoks, tai nusprendžiau padaryti darbelio kopiją iš žurnalo - avietiniai auskarai.  Žingsnis po žingsnio - viskas aišku ir ganėtinai paprasta. Tik, tas grožis tiek daug laiko ,,suvalgo"! Iš pradžių buvau įsigeidusi bent 10 tokių aviečių sulipdyti, bet po gerų poros valandų persigalvojau, gal ir šešių visai užteks - ant kiekvienos ausies po tris avietes.

   
         Kol aš žaidžiau su savo avietėmis, ant stalo jau išsirikiavo Kristinos ir Elenos kūriniai, laukė pirtelės orkaitėje.

         Mano partija buvo šiek tiek vėliau. Sulipdžiau ir avietes ir gervuogių atsirado. Kristina, matydama mano akivaizdų atsilikimą, man auskarus sulipdė, kuriuos aš tik vos vos pablizginau. Ir dar dvi segės, kurios tik vėliau įgavo kažkokią prasmę, pavadinimą, ar vaizduotės išvadą.

         Aš niekur negaliu pabėgti nuo savo, net nežinau kaip tiksliau nusakyti gal - kūne gyvenančios matematikos. Kvadratai, apskritimai, linijos, trikampiai... O kaip kitas mano darbas-pomėgis, programavimas galėtų atsispindėti kūryboje? Čia jau kitam kūrybiniams procesui idėjinė gyslelė-mintis.

    
         Grįžtant prie mano segių.  Tai veidai. Ar juos matote? Net neplanavau būtent tokio rezultato. Mėlynoji aišku panaši į karalių, nes tie trikampiai lyg ir imituoja karūną. Joje yra ir akys, ir nosis. Tebūnie šios segės vardas ir tampa ,,Mėlynasis karalius".  O štai ta kita? Kažkodėl primena vargšelį, varguolį, jaučiamas liūdesys... ,,Bedarbis stebėtojas". 

    
         Toks laisvalaikio praleidimo būdas - tai nauja man. Džiaugiuosi, kad ir aš turėsiu ką per šiuos metus parodyti, pamokyti. Žinoma dalis to - bus kitoje, kaip aš sakau, e-aplinkoje.

         Kviečiu pasižvalgyti po kūrybinio kampelio dirbtuves.

Mokytojos Elenos darbai - nerealūs!

Elenos vėžliukas

Balsės veidastalis

Kristinos kūryba

Tos avietės - jų per daug!

Kristinos auskarai

          Darbų pabaiga. Segių dar neturiu. Palikau Kristinai užbaigti - prilipdyti užsegimus, o štai aviečių ir gervuogių kekėmis jau galima dabintis. Taip pat, keturių rankų darbas - kvadratiniai auskarai.

Aviečių kekės